Перевод: со всех языков на все языки

со всех языков на все языки

Со всех языков на:
Все языки
Со всех языков на:
Все языки
Литовский
Русский

apie žmones

Толкование Перевод

1 ལྡེམ་པོ་

[ldem po]

1. 1) kreivas, sulinkęs; 2) veidmainiškas, melagingas, nesąžiningas; 2. mįslė; alegorija; bem ldem - mįslė arba alegorinis pasakojimas apie negyvus daiktus; mi ldem - mįslė arba alegorinis pasakojimas apie žmones.

Tibeto-lietuvių žodynas > ལྡེམ་པོ་
2 arškytis

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > arškytis
3 audroti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > audroti
4 dūkti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > dūkti
5 garo duoti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > garo duoti
6 siausti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > siausti
7 siautoti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > siautoti
8 siautėti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > siautėti
9 siusti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > siusti
10 smarkauti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > smarkauti
11 trakti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > trakti
12 viesuluoti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > viesuluoti
13 vėtrauti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > vėtrauti
14 šėlti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > šėlti
15 ūžti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > ūžti
16 གྱ་ཉེས་

[gya nyes]

nuostabus, nepaprastas (apie žmones, įvykius).

Tibeto-lietuvių žodynas > གྱ་ཉེས་
17 གདོང་ཐུག་པ་

[gdong thug pa]

susitikinėti (apie žmones).

Tibeto-lietuvių žodynas > གདོང་ཐུག་པ་
18 གདོང་ཕྲད་པ་

[gdong phrad pa]

susitikinėti (apie žmones).

Tibeto-lietuvių žodynas > གདོང་ཕྲད་པ་
19 ལད་པ་

[lad pa]

1) nusilpęs, išsekęs, pervargęs (apie žmones ir gyvulius); 2) bukas, kvailas; 3) supuvęs, suiręs.

Tibeto-lietuvių žodynas > ལད་པ་
20 འགྲན་གྱི་དོ་མེད་, འགྲན་གྱི་ཟླ་མེད་, འགྲན་ཡ་མེད་

['gran gyi do med, 'gran gyi zla med, 'gran ya med]

neturintis lygaus (varžovo), neprilygstamas, nepralenkiamas (apie žmones ir daiktus).

Tibeto-lietuvių žodynas > འགྲན་གྱི་དོ་མེད་, འགྲན་གྱི་ཟླ་མེད་, འགྲན་ཡ་མེད་

Страницы

См. также в других словарях:

apie — apiẽ praep. su acc. K, ãpie, àpie 1. SD99 aplink (žymint vietą, aplink kurią vyksta veiksmas ar kas nors yra): Vaikai apie stalą laksto Rm. Jis bėga apiẽ ežerą Svn. Vaikai laksto ãpie prūdą – da įkris Gs. Tie varnai tuoj apie akis, apie… … Dictionary of the Lithuanian Language
senas — sẽnas, à adj. (4) K; SD352, H154, R, I, Sut, N, BzB329 1. SD39, M turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus); pršn. jaunas: Žmona sena SD4. Senas, vetušas SD132. Jis labai sẽnas… … Dictionary of the Lithuanian Language
patrinti — patrìnti, pàtrina, patrynė Rtr, NdŽ, DŽ1 1. tr. SD258, Sut, N, LL151, Š, KŽ spaudžiant kuo nors pabrūžinti: Pàtrini [česnakais] tuos kumpius, tai vis gardesniai būva Alz. Pàtrena [gintarą], i kimba popieriukai Užv. Tokiuo [stebuklu yra]… … Dictionary of the Lithuanian Language
tupėti — tupėti, tùpi (tùpia LKKIX208(Dv)), ėjo KBII169, K, Rtr, Š, FrnW, K.Būg; L 1. intr. R, MŽ, Sut, N, K, M, RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele … Dictionary of the Lithuanian Language
sutūpti — sutū̃pti, sùtupia, sùtūpė intr. 1. K, KŽ, Klvr visiems sulenkti kojas, atsitūpti (apie paukščius, vabzdžius): Prilesę žąselės sutūpdavo prieš saulelę ir snausdavo Š. Antys šalimais sutū̃pusios ramiai ilsėjosi NdŽ. Katėjo neramiai sutūpusios… … Dictionary of the Lithuanian Language
zylioti — zylioti, ioja, iojo intr. KBII199, RŽ; Q93 1. R75, MŽ100, Sut, N, Kos59, K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnkv, Lg, Krik, Vb, Dkk, Ds, Sdk, Trgn, Dgl, Pbs, Upn, Bgs, Šmk, Grš, Vrb, Vv, Jz gyliuoti (apie gyvulius): Galvijai (vapsų kandami) zylioja KI259.… … Dictionary of the Lithuanian Language
privažiuoti — K, RtŽ, Rtr; H154, R20, MŽ26, N, M, L, ŠT13 1. tr., intr. R415, MŽ560, Š, LL22,152, DŽ1 važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom Akm. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiuosiatav tokius didelius numus LKT48(Žd). Liuob… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvadinti — išvadìnti tr. 1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadysi,… … Dictionary of the Lithuanian Language
manyti — manyti, mãno, mãnė K 1. tr., intr. J kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti: Kalba tai tiktai papuošalas gyvuojančio ir manančio kūno A1884,51. Ką negirtas mãno, girtas pasako Rm. Ir nežinojo, ką manyti SkvApD3,10. ^ Tas jau velnią mano (turi… … Dictionary of the Lithuanian Language
patupėti — patupėti, pàtupi, ėjo intr. 1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritūpti — pritū̃pti, prìtupia, prìtūpė intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. kiek sulenkti kojas tupiant (apie paukščius ir vabzdžius): Stovėdamas upelio žiotyse prieš srovę jis (pilkasis garnys) pritupia ir paplaka vandenį sparnais sp. Ančiukas turėjo pritūpti,… … Dictionary of the Lithuanian Language

Словари и энциклопедии на Академике

Перевод: со всех языков на все языки

apie žmones

См. также в других словарях:

Поделиться ссылкой на выделенное

Словари и энциклопедии на Академике

Перевод: со всех языков на все языки

apie žmones

См. также в других словарях:

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка: